Litovščina nekoč litvanščina[2] (litovsko lietuvių kalba) je uradni jezik v Litvi in eden izmed uradnih jezikov Evropske unije. Skupno ima okoli 4 milijone govorcev, od tega 2,9 milijona v Litvi, ostalo predvsem v Latviji, Belorusiji, Rusiji in na Poljskem. Govorijo jo tudi litovski izseljenci v Argentini, Braziliji, Estoniji, ZDA, na Švedskem ... Spada med baltske jezike. Ti so samostojna veja indoevropskih jezikov, imajo pa nekatere sorodnosti s slovanskimi jeziki. Litovščina je najbliže sorodna latvijščini in izumrli stari pruščini, ki spadata v isto jezikovno skupino.

Litovščina
lietuvių kalba
Materni jezikLitva
Št. maternih
govorcev
(3,1 milijonov cited 1998)[1]
PisavaLatinica (litvanska abeceda)
litvanska Braillova pisava
Uradni status
Uradni jezik
 Litva
 Evropska unija
Priznani manjšinski
jezik
RegulatorCommission of the Lithuanian Language
Jezikovne oznake
ISO 639-1lt
ISO 639-2lit
ISO 639-3lit
Glottologlith1251
Linguasphere54-AAA-a
Ta članek vsebuje zapis glasov v črkovni obliki po IPA. Brez ustrezne podpore za interpretacijo, lahko vidite vprašaje, okvirje ali druge simbole namesto Unicode znakov.

Litovščina je ohranila številne arhaične jezikovne prvine, zaradi česar je zanimiva za številne jezikoslovce, ki raziskujejo indoevropske jezike in njihov razvoj.

Abeceda

uredi

Litovska abeceda ima 32 črk:

a ą b c č d e ę ė f g h i į y j k l m n o p r s š t u ų ū v z ž

Narečja

uredi

Litovščina pozna dve glavni narečji: zgornjo litovščino (Aukštaičių) in spodnjo litovščino (Žemaičių). Knjižni jezik temelji na prvi.


Slovnica

uredi

Glagoli

uredi

Sedanjik

uredi
  dirbti = delati norėti = hoteti skaityti = brati
1. ed. dirbu noriu skaitau
2. ed. dirbi nori skaitai
3. ed. dirba nori skaito
1. mn. dirbame norime skaitome
2. mn. dirbate norite skaitote
3. mn. dirba nori skaito

Preteklik

uredi
  dirbti = delati norėti = hoteti skaityti = brati
1. ed. dirbau norėjau skaičiau (mehčanjezliti glas t→č)
2. ed. dirbai norėjai skaitei
3. ed. dirbo norėji skaitė
1. mn. dirbome norėjome skaitėme
2. mn. dirbote norėjote skaitėte
3. mn. dirbo norėjo skaitė

Prihodnjik

uredi

Nedoločnik brez pripone -ti + s + ustrezna pripona

  dirbti = delati norėti = hoteti skaityti = brati
1. ed. dirb-s-iu norė-s-iu skaity-s-iu
2. ed. dirb-s-i norė-s-i skaity-s-i
3. ed. dirb-s norė-s skaity-s
1. mn. dirb-s-ime norė-s-ime skaity-s-ime
2. mn. dirb-s-ite norė-s-ite skaity-s-ite
3. mn. dirb-s norė-s skaity-s

Frekventativ

uredi

Nedoločnik brez pripone -ti + dav + ustrezna pripona

  dirbti = delati norėti = hoteti skaityti = brati
1. ed. dirb-dav-au norė-dav-au skaity-dav-au
2. ed. dirb-dav-ai norė-dav-ai skaity-dav-ai
3. ed. dirb-dav-o norė-dav-o skaity-dav-o
1. mn. dirb-dav-ome norė-dav-ome skaity-dav-ome
2. mn. dirb-dav-ote norė-dav-ote skaity-dav-ote
3. mn. dirb-dav-o norė-dav-o skaity-dav-o

Pogojnik

uredi
  dirbti = delati norėti = hoteti skaityti = brati
1. ed. dirb-č-iau norė-č-iau skaity-č-iau
2. ed. dirb-t-um(ei) norė-t-um(ei) skaity-t-um(ei)
3. ed. dirb-t-ų norė-t-ų skaity-t-ų
1. mn. dirb-t-ume / umėme norė-t-ume / umėme skaity-t-ume / umėme
2. mn. dirb-t-ute / umėte norė-t-ute / umėte skaity-t-ute / umėte
3. mn. dirb-t-ų norė-t-ų skaity-t-ų

Velelnik

uredi
  dirbti = delati norėti = hoteti skaityti = brati
1. ed.
2. ed. dirb-k norė-k skaity-k
3. ed. tegu + sedanjik tegu + sedanjik tegu + sedanjik
1. mn. dirb-k-ime norė-k-ime skaity-k-ime
2. mn. dirb-k-ite norė-k-ite skaity-k-ite
3. mn. tegu + sedanjik tegu + sedanjik tegu + sedanjik

Števniki

uredi
Številka litovščina
1 vienas
2 du, dvi
3 trys
4 keturi, keturios
5 penki, penkios
6 šeši, šešios
7 septyni, septynios
8 aštuoni, aštuonios
9 devyni, devynios
10 dešimt
11 vienuolika
12 dvylika
13 trylika
14 keturiolika
15 penkiolika
16 šešiolika
17 septyniolika
18 aštuoniolika
19 devyniolika
20 dvydešimt
30 trysdešimt
40 keturiasdešimt
50 penkiasdešimt
60 šešiasdešimt
70 septyniasdešimt
80 aštuoniasdešimt
90 devyniasdešimt
100 šimtas
1000 tūkstantis

Sklici

uredi
  1. Litovščina referenca v Ethnologue (17. izd., 2013)
  2. Glasnik slovenski. Lepoznansko-podučen list. Odgovorni vrednik in izdajatelj: A. Janežič. V Celovcu 15. junija 1859. Štev. 12., 3. zv., s. 192.